Sandorių tvirtinimas
Bendra informacija      Reikalingi dokumentai     Įkainiai     Svarbu     Verta žinoti
BENDRA INFORMACIJA

Notarine forma turi būti sudaromi:

1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;

2)vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);

3)kiti sandoriai, kuriems Civilinis kodeksas (arba kiti įstatymai) nustato privalomą notarinę formą, pavyzdžiui:

- rentos sutartis (t.p. turto perleidimo už rentą sutartis);

- sutuoktinių (sugyventinių) turto padalijimo sutartis;

- dovanojimo sutartis (kai sutarties suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų);

- jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kai įstatymas nustato privalomą notarinę formą;

- įkeitimo lakštas, kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui;

- oficialusis testamentas;

- įgaliojimas (įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą; įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti).

 

Notarinės formos gali būti sudaromi ir tie sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, ir tie, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą.

Kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti notarinės formos, prievolės šalių susitarimas dėl prievolės visiško ar dalinio pasibaigimo irgi privalo būti notarinės formos.

Notarine forma sudaryta sutartis (kai ši forma yra privaloma pagal įstatymą arba buvo pasirinkta šalių susitarimu) gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma.


Sandorių sudarymas per atstovus

Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.

Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.

Atstovais gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys, tačiau juridinis asmuo būdamas atstovu pagal įgaliojimą gali sudaryti tik tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus.

Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai.

Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą.

Tam tikrus sandorius nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti tik turėdami išankstinį teismo leidimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės:

- perleisti, įkeisti nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;

- investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį;

- sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei penkerių metų terminui;

- nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį;

- nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;

- nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą.

Dėl teismo leidimo gavimo kreipiamasi į apylinkės teismą pagal gyvenamąją vietą, leidimas išduodamas per 5 darbo dienas.

Neveiksnaus asmens vardu ir interesais sandorius sudaro globėjas. Ribotai veiksnus asmenys sudaro sandorius su rūpintojo sutikimu. Sandoriams, kurių suma didesnė nei penki tūkstančiai litų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Išankstinis teismo leidimas yra reikalingas visais atvejais, kai globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį.

Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Šie apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą.

Neveiksnaus asmens globėjas, ribotai veiksnaus asmens rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus.


Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę

Asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.

Parduodant privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti statinių ir įrenginių, esančių jo parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai parduodamas žemės sklypas aukščiau nurodytose valstybinių parkų ir kitose saugomose teritorijose – apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar apskrities viršininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui ar apskrities viršininkui raštu atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas tomis pačiomis sąlygomis gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.

Įstatymai gali nustatyti ir kitus pirmumo teisės pirkti privačią žemę atvejus.

Žemės sklypų, esančių saugomose teritorijose, sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), kitų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos.

Kai kurie daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorių ypatumai

Žemės ūkio paskirties žemės perleidimo atveju bendras vienam asmeniui (įgijėjui) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas (susumavus prieš sutarties sudarymą turimos žemės ūkio paskirties žemės plotą bei pagal sutartį įgyjamą) negali būti didesnis kaip:

- fiziniam asmeniui – 300 ha;

Sudarant žemės sandorius, tai yra sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų amalgamaciją, prie sutarties privalo būti pridedamas suformuoto žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arbaschema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.

Sujungiamų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bendraturčiais. Sujungiant, padalijant, atidalijant žemės sklypus ar atliekant jų amalgamaciją, pertvarkomų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar amalgamacijos, privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės sklypų ribos pertvarkomos amalgamacijos būdu, kai perleidžiant statinio ar įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti reikalingą dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo bendraturtis perleidžia nuosavybės teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.

Kai parduodama nekilnojamojo daikto, priklausančio keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, kuria ji parduodama. Nekilnojamojo daikto dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo per notarą pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Pranešimas per notarą nebūtinas tuo atveju, kai visi bendraturčiai notaro patvirtintu pareiškimu atsisako pirkti parduodamą daikto dalį. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

Nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).

Perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

Jeigu perleidžiamo nekilnojamojo daikto (pastato) savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą (pastatą) jis gali perleisti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas (pastatas) yra perleidžiamas, įgijėjas turi teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto perleidėjas.

Kai perleidžiamas nebaigtas statyti / rekonstruoti / kapitališkai remontuoti nekilnojamasis daiktas, notarui turi būti pateikiama statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažyma, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o kai perleidžiamos nekilnojamosios kultūros vertybės, – taip pat už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos tokio pat turinio pažyma.

HIPOTEKA IR ĮKEITIMAS

- tvirtina hipotekos, įkeitimo lakštus, lakštų pakeitimus.

Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Daikto savininkas išsaugo teisę valdyti, naudoti įkeistą daiktą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Įkeičiamas daiktas, išskyrus žemę, turi būti apdraustas.

Įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Įstatyme arba sutartyje gali būti numatyta pareiga apdrausti įkeičiamą daiktą.

Sandorio ir kitų duomenų pakeitimai įrašomi atskirame lape, kuris įforminamas kaip hipotekos (įkeitimo) lakšto priedas. Notaras tvirtina visų sandorio šalių pasirašytą susitarimą dėl pagrindinės prievolės dydžio, palūkanų, prievolės įvykdymo termino ir kitų Hipotekos registre įrašytų sąlygų bei reikalavimų pakeitimo.

Įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė.

Norint įkeisti tam pačiam savininkui priklausančio daikto dalį, toji dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešame registre kaip atskiras objektas.

Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi.

Daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn (atsižvelgiant į lakšto sąlygas ir kreditoriaus teises). Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą.

Hipoteka užtikrintas pagrindinis reikalavimas, iš šio reikalavimo atsirandančios palūkanos ir netesybos gali būti padidinami, taip pat skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminas gali būti trumpinamas arba pratęsiamas daugiau nei paskesnės eilės kreditorių tik gavus paskesnės eilės kreditorių rašytinį sutikimą.

Notaro tvirtinamiems hipotekos ir įkeitimo sandoriams bei jų sudarymui taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kitiems notarine forma sudaromiems sandoriams. (nuorodą į temą „sandoriai“)

 
Sandorių tvirtinimas
Paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas
Nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimų išdavimas
Dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumo liudijimas
Parašo dokumentuose tikrumo liudijimas
Dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą liudijimas
Fakto, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje tvirtinimas
Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų ir asmeninių testamentų priėmimas saugoti
Dokumentų pateikimo laiko tvirtinimas
Vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims perdavimas
Piniginių sumų priėmimas į depozitinę sąskaitą
Jūrinių protestų priėmimas
Vekselių ir čekių protestavimas
Vykdomųjų įrašų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose darymas
Kitų įstatymų numatytų notarinių veiksmų atlikimas
© 2004 Vilniaus miesto 32-asis notarų biuras.