1. Parduodant nekilnojamąjį daiktą nepraėjus 3 metams nuo jo įgijimo, pardavėjui gali atsirasti pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį (15 %) į valstybės biudžetą nuo skirtumo tarp to turto įsigijimo ir pardavimo kainos. Tuo atveju, kai nekilnojamąjį turtą, kuris parduodamas nepraėjus 3 metams nuo jo įgijimo, perka juridinis asmuo, pajamų mokestis (15 %) apskaičiuojamas nuo visos turto kainos ir yra sumokamas tiesiogiai į biudžetą. Pirkėjas mokesčio permoką susigražina teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Turto (tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo) dovanojimo sutarties sudarymo atveju, kai sutarties šalys nėra sutuoktiniai / tėvai / vaikai, dovanos gavėjas taip pat privalo mokėti mokestį į valstybės biudžetą (33 %).
3. Dėl konsultacijos apie konkretų mokesčio dydį ir sumą reikėtų kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistus.

 

Remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, už notarinio veiksmo atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Tvirtindamas sandorius, notaras patikrina valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Notaro išlaidas, patirtas atliekant paiešką registruose, kompensuoja klientai.

 

Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.

Žemės sklypų padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.

Žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.

Žemės sklypų amalgamacija – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.