Kai kurie daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorių ypatumai

Žemės ūkio paskirties žemės perleidimo atveju bendras vienam asmeniui (įgijėjui) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas (susumavus prieš sutarties sudarymą turimos žemės ūkio paskirties žemės plotą bei pagal sutartį įgyjamą) negali būti didesnis kaip:
- iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemė – 300 ha,
- iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemė – 500 ha.
Šie apribojimai netaikomi, kai žemė įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais.

Sudarant žemės sandorius, tai yra sujungiant žemės sklypus , padalijant žemės sklypą , atidalijant žemės sklypo dalį  natūra, taip pat atliekant žemės sklypų amalgamaciją , prie sutarties privalo būti pridedamas suformuoto žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.

Sujungiamų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bendraturčiais. Sujungiant, padalijant, atidalijant žemės sklypus ar atliekant jų amalgamaciją, pertvarkomų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar amalgamacijos, privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės sklypų ribos pertvarkomos amalgamacijos būdu, kai perleidžiant statinio ar įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti reikalingą dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo bendraturtis perleidžia nuosavybės teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.

Kai parduodama nekilnojamojo daikto, priklausančio keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, kuria ji parduodama. Nekilnojamojo daikto dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo per notarą pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Pranešimas per notarą nebūtinas tuo atveju, kai visi bendraturčiai notaro patvirtintu pareiškimu atsisako pirkti parduodamą daikto dalį. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.
Nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).

Perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.
Jeigu perleidžiamo nekilnojamojo daikto (pastato) savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą (pastatą) jis gali perleisti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas (pastatas) yra perleidžiamas, įgijėjas turi teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto perleidėjas.

Kai perleidžiamas nebaigtas statyti / rekonstruoti / kapitališkai remontuoti nekilnojamasis daiktas, notarui turi būti pateikiama statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažyma, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, – patvirtinto projekto), o kai perleidžiamos nekilnojamosios kultūros vertybės, – taip pat už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos tokio pat turinio pažyma.